Individualus konsultavimas ir psichoterapija

Psichologo darbo esmę labai gerai atspindi šis anekdotas:

Kiek psichologų reikia, kad pakeistų elektros lemputę…?
Užtenka vieno, bet lemputė pati turi norėti keistis :).

 

Individualus psichologinis konsultavimas

Kai psichologas konsultuoja suaugusįjį ar paauglį atskirais gyvenimo klausimais, tai ir yra individualus psichologinis konsultavimas. Jei jūs jaučiatės emociškai sumišę, pasimetę, kankina dilemos, nebežinote ką toliau daryti su savo gyvenimu – puiki mintis apsilankyti pas psichologą ir su jo pagalba surasti sau atsakymus. Ši terapijos rūšis nesiekia gydyti sudėtingų ligų, giluminių ar skausmingų trauminių išgyvenimų. Jos tikslas sustiprinti žmogų, padėti jam iš naujo susidėlioti savo tikslus, prioritetus bei troškimus, suteikti vilties ir galios susitvarkyti su iškilusiais sunkumais ar krizėmis. Su psichologo pagalba galima geriau pažinti savo stiprybes bei trūkumus, drąsiau ir blaiviau pažvelgti į santykius ar iškilusias problemas. Tada sunkios problemos pavirsta eiliniais gyvenimo projektais.

Psichologinis konsultavimas dažnai būna trumpesnės trukmės, bet ir jam reikia gydomojo laiko poveikio. Vidutinė trukmė: 7-10 susitikimų kartą per savaitę.

Psichoterapija

Psichoterapija – tai gilesnis ir ilgesnis psichologo ar kito specialisto, baigusio specializuotus psichoterapijos mokymus, darbas su klientais, kai žmogus nori ką nors iš esmės pakeisti savo gyvenime. Na, pavyzdžiui, žmogus pastebi, kad taip, kaip jis gyvena, kaip elgiasi, nuolat sukelia jam ir/ar artimiesiems rūpesčių, skausmo. Tai gali būti besikartojančios ar net iš kartos į kartą einančios alkoholio vartojimo, nelaimingų santykių kūrimo, nerimo depresijos, savęs žalojimo ir kitokios problemos.

Psichoterapija reikalauja daugiau laiko, pastangų, atsidavimo ir motyvacijos. Trukmė labai individuali, priklausanti nuo kliento poreikių, galimybių, problemų sudėtingumo. Vidutiniškai trunka apie 20 savaičių ir daugiau, lankantis kartą per savaitę. Visgi geriausia laiko nematuoti, leisti procesui tekėti natūraliai.

Terapiniame psichologo darbe kartais sunku atskirti konsultavimą nuo psichoterapijos. Būna, kad pradžioje klientas ateina tik norėdamas pasikonsultuoti, o po to šie pokalbiai išvirsta į psichoterapiją, į gilesnį gijimą ir atsistatymą. Kiekvienas klientas pats nusprendžia kaip daug ir kaip giliai jis nori bei šiuo gyvenimo momentu yra pasirengęs dirbti.

Svarbūs momentai einant pas psichologą:

  • Santykiai yra svarbiausias psichoterapijos efektyvumo garantas

  • Darbo nuoseklumas ir pastovumas

  • Konfidencialumas ir išimtys

    Konfidencialumas. Terapeutas įsipareigoja saugoti savo klientų privatumą ir neatskleisti to, kas vyksta terapijos metu (terapijos turinio). Konfidencialumas apima ir faktą, kad klientai dalyvauja terapijoje. Pavyzdžiui, terapeutas neparodys pažįstąs savo klientus, jei sutiks juos kur nors už terapinio kabineto ribų, nes saugos konfidencialumą.Terapeutas griežtai laikysis konfidencialumo reikalavimų, išskyrus šiuos atvejus:

    • Klinikinių supervizijų metu, kadangi tokios supervizijos psichoterapeutų veikloje yra privalomos. Jų metu atliekamas praktikos atvejų aptarimas su patyrusiu psichoterapeutu, turinčiu supervizoriaus kvalifikaciją. Kliento atvejis yra pristatomas nenurodant jo identifikacinių detalių, ir supervizoriams taip pat galioja konfidencialumo reikalavimai.
    • Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai klientas kelia grėsmę sužaloti save ar aplinkinius. Šiuo atveju terapeutas turi pranešti apie tai kliento artimiesiems bei kitiems žmonėms, galintiems užtikrinti jo ar jos saugumą savo ar kitų atžvilgiu.
    • Kai terapeutas turi įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimų, kuriuos privalo pranešti pagal LR įstatymus. Pagal šį įstatymą visi terapeutai privalo pranešti įtarimus dėl bet kokių vaikų teisių pažeidimų, kurie gali iškilti jų darbo metu. Pavyzdžiui, kai įtariama vaikų nepriežiūra, fizinės bausmės, smurtas ar prievarta šeimoje. Tokie įtarimai pranešami atsakingai socialinių darbuotojų komandai, kuri toliau sprendžia ar pradėti tyrimą ar užtenka tik suteikti šeimai paramą. Terapeutas negali atlikti asmeninio tyrimo šių įtarimų atžvilgiu.

    Paskutiniais dviem atvejais terapeutas prieš imdamasis veiksmų, pažeidžiančių konfidencialumą, bandys susiekti ir pranešti apie tai klientui, jei tik bus įmanoma.

  • Klientai yra aktyvūs dalyviai

  • Psichologai vengia patarimų ir neišrašo vaistų